Taiji Quan (toliau Taiji) – kelis amžius siekiantis ir įvairialypis tradicinės kinų kultūros vaisius, sukurtas fiziniam ir dvasiniam žmogaus tobulinimui, paverčiantis gyvenimą sveiku, kūrybingu ir laimingu. Kitais žodžiais tariant, Taiji – tai tarsi savotiškas instrumentas skirtas pagelbėti žmogaus sąmonei adaptuotis prie pastoviai besikeičiančių tendencijų bendruomenėje ir gamtoje. Pažodžiui iš kinų kalbos (kas dažnai tampa dideliu apribojimu) Taiji Quan – tai aukščiausios ribos kumštis. Visų pirma Taiji – tai kovos menas, priklausantis vidinės šeimos Nei-Jia stiliui, kur akcentuojama sąmoninga vidinės energijos Qi cirkuliacija ir kontrolė, kvėpavimo ir kūno judesių koordinacija (Qi gong). Universalūs Taiji principai naudojami tiek sveikatos palaikymui, ligų gydymui, gyvenimo trukmės pratęsimui, tiek kaip ypač efektyvus savigynos menas.
Taiji Quan pasaulėžiūra gimė Daosų aplinkoje ir įgijo fundamentalias Daosų koncepcijas: naturfilosofiją, mediciną, metafiziką ir kovų meną. Šie reiškiniai atsispindi Taiji simbolyje – nuolatinių pokyčių etalone, besitransformuojančiame į begalybę. Senovės kinų filosofai pusiausvyros tašką, pasiektą tarp šių pokyčių pavadino aukščiausiąja riba arba Taiji.
„Vieną kartą Yin,kitą kartą-Yang. Tai Dao kelio transformacijos pagrindas.“ – Lao Dzi
Taiji judesiai minkšti, lėti, elegantiški, žavi savo estetika ir plastika. Panašūs jausmai mus užplūsta žiūrint į tekančią upę, dangumi plaukiančius debesis, sniegu padengtas kalno viršūnes… Visa tai sužadina vaizduotę kūrybai. Esminė Taiji paslaptis – nepertraukiama vienybė tarp nusiteikimo veikti ir paties veiksmo, vidinės patirties ir išorinės formos. Tai gyvenimo filosofija ir mokslo pagrindas, kuris moko vertinti žmoguje dvasinį pradą ir jo išraiškos ypatybes. Jeigu mes apibrėšime „genialumą“, kaip galimybę nustatyti tiesioginį ryši tarp idėjų, faktų, daiktų, pojūčių, kuriuos paprastas žmogus gali suprasti tik lėtai ir nuosekliai dirbant su savimi, tai Taiji, kaip meditacijos praktika, yra žmogaus genialumo išraiška.
Mokantis ir daug kartų kartojant, tobulinant sunkiai koordinuojamus Taiji judesius, žmogus skatinamas siekti harmonijos ir grožio, dvasinės ramybės ir tvarkos. Susitelkiant ties nuolat besikertančiais pradais Yin (-) ir Yang (+), tuščio ir pripildyto, greito ir lėto, kieto ir minkšto ir pan., pastebimi smulkiausi psichosomatikos pokyčiai: žmogus atstato prarastus ar sutrikdytus saitus su gamta, atkuria vidinių organų ir sistemų balansą, nugrimzta į stabilų vidinės harmonijos ir ramybės būseną. Tačiau šiame neįprastame mene nėra konkrečių kovos veiksmų. Jame didžiausią įtaką daro vidinė būsena, kuri pasireiškia ir atsiskleidžia tik ją naudojant praktiškai, kontakte su kitu asmeniu.
Remiantis moksliniais tyrimais bei dauguma gyvenimiškų pavyzdžių, patvirtinta, kad sistemingai praktikuojant Taiji Quan ir derinant šį meną su sveika gyvensena, galima sėkmingai pristabdyti senejimą ar net gydyti šiuos negalavimus:
– gerinamos centrinės ir vegetatyvinės nervų sistemų funkcijos: mažinamas nerimas, įgyjama psichologinė ramybė bei savitvarda, panaikinama ilgalaikė įtampa ir stresas.
– stiprinama širdies ir kraujagyslių sistema: kraujagyslių spazmų gydymas ir profilaktika.
– stimuliuojamos kvėpavimo, endokrininė ir kraujodaros sistemos: kraujas pilnavertiškai prisotinamas deguonimi, normalizuojamas hormonų ir neuromediatorių išsiskyrimas, organizmas greičiau atsikrato medžiagų apykaitos metu prisikaupusių toksinų. Visa tai padeda organizmui įgyti atsparumą žalingiems aplinkos veiksniams ir infekcijoms.
– Taiji Quan praktikos metu atliekami kvėpavimo pratimai švelniai masažuoja vidinius virškinamojo trakto, šlapimo ir lytinių takų organus, pagerindami nuolatinės kaitos procesus ir padidindami žmogaus reprodukcines galimybes.
– statinių ir dinaminių Taiji technikų metu naudojamas besąlygiškai tiesus stuburas ir sugebėjimas palaipsniui atpalaiduoti tam tikras raumenų ir sąnarių grupes (dėl geresnės Qi energijos cirkuliacijos), puikiai reabilituoja ir gydo atraminės sistemos ligas: stiprina raiščius ir raumenis, stuburą ir sąnarius daro itin lanksčius ir paslankius, padidina ištvermę skausmui, gerinama judesių koordinacija ir pusiausvyra, koreguojama laikysena.
Iš tikrųjų Taiji Qiuan užsiėmimai turi dar daugiau teigiamų savybių, nes pagrindinis šių užsiėmimų tikslas – tarnauti fiziniam ir dvasiniam žmogaus tobulėjimui, pailginti sveiką, aktyvų, kūrybingą ir kartu – laimingą, žmogaus gyvenimą!
Žinoma, labai svarbu ir tai – koks bus Jūsų mokytojas. Tačiau pati galimybė sutikti tinkamą, o svarbiausia – ko nors iš jo išmokti, daugumoje priklauso ir nuo mūsų pačių: nuo mūsų vidinių gabumų priimti Taiji tiesas, patirti realų jų veikimą. O šios tiesos susideda ne iš demonstratyvaus kovos menų meistriškumo, jos nėra nei akrobatiniuose triukuose, nei laimėtų kovų pasididžiavime. Taiji tiesa – tai sugebėjimas išsilaisvinti iš neišmatuojamos gyvenimo jėgos, atveriantis bekraštes žmogaus sąmonės pažinimo gelmes! Ši tiesa išmoko kiekvieną gyvenimo akimirką išgyventi dar kartą, nusimesti sąlyginio egoistiškumo naštą tam, kad bent trumpam prisiliestume prie pirminių gyvenimo tiesų.
Labai dažnai gyvenime mums sunkiausia būna tai, kas iš tiesų yra labai paprasta,o nesuprantamiausiu tampa tai – kas akivaizdu.
Tik pasirinkus suvokti gyvenimą kaip visumą, mūsų žinios tampa aktualia ir universalia vidine patirtimi.
Šiek tiek Taiji Quan istorijos
Pasak metraščių, Taiji Quan buvo sukurtas Ming dinastijos pabaigoje ir Qing pradžioje (XVII a.) 9-ojo Chen šeimos kartos atstovo Chen Wangting (1600 – 1680 m.), kilusio iš Chenjiagou kaimo (Wen apskritis, Henang provincija). Jis sukūrė sistemą imtynėms, remdamasis daosų natūralistine filosofija – vienybės ir priešingybių kovos Yin-Yang teorija, aprašyta veikale „Permainų knyga“ (Zhou yi,Yi jinq), daosų kvėpavimo praktikomis ir kinų medicina (Huang di Nei dzin), taip pat pačiais efektyviausiais minėtos epochos armijos imtynių veiksmais, kurie buvo aprašyti žymaus generolo Qi Qjiguang (1528 – 1587 m.) knygoje “Quan jing san shi shi“ – „Traktatas apie imtynių meną 38 – iose pozicijose”. Chen Wangting perėmė 29 pozicijas, kurios įėjo į ankstyvąjį Taiji Quan.
Iškiliausi praeities mąstytojai ir neprilygstami meistrai buvo Chen Changxing (1771-1853 m.), Chen Yuben, Chen Qingping, Chen Xing (1849-1929 m.), Chen Fake (1887-1957 m.), Chen Zhaokui – Chen Fake sūnus, kuriam tėvas perdavė tradicinę šeimos formą žemoje padėtyje. Judesiai šiame komplekse yra visapusiškai išbaigti ir pakankamai sudėtingi, dėl to dažniausiai būdavo perduodami tik iš kartos į kartą. Chen Zhaokui pasekėjais tapo Chen Yu,Ma Hong (1927 – 2014 m.), Zhang Zhijiang, Wang Wende ir kt. Nuo 1961 m. Ma Hong pradėjo mokytis Chen šeimos Taiji. 1971 m. jis tapo Chen Zhaokui mokiniu. 1977 – 1980 m. Chen Zhaokui gyveno pas Ma Hong namuose Shijiazhuang mieste ir perdavė jam tradicinį stilių. Ma Hong surinko medžiagą, pabaigė ir išleido Chen Zhaokui knygą.
Po to, kai Chen Changxing perdavė šeimos tradicijas ne Chen klano nariui Yang Fukuj (Yang Luchang), Taiji Quan paplito po visą Kiniją. Yang Luchang turėjo mokinį QiuanYu – manzhur, kuris pabaigęs apmokymų kursą žinias perdavė savo sūnui Qianqiuang, kuris vėliau pasikeitė pavardę į Wu(1870 – 1942 m.). Taip buvo sukurtas Wu stiliaus Taiji Quan, kurio pagrindą sudarė „da ja“ ir „xiao jia“ susijungimas į „zhong jia“. WuYuiXian mokėsi pas YangLuchang „da jia“, pratęsdamas „xiao jia“ mokymus pas Chen Qingpin. Tokiu būdu jis sukūrė savo stiliaus pakraipą – Taiji Quan Wu. WuYuiXian savo meistriškumo paslaptis perdavė sūnėnui Li Yshe (1832 – 1892 m.), o šis apmokė Hao WeyZheng (1849 – 1920 m.). Garsus Hxin yi Quan (fizinės formos ir minčių kumštis) ir Ba gua (8 trigramos) meistras Sun Lutan (1860 – 1930 m.) mokėsi pas Hao WeyZheng. Tai jam padėjo sujungti geriausią, kas buvo hxin yi quan, Bagua ir Taiji Quan į vieningą sistemą. Taip buvo sukurtas Sun šeimos Taiji Quan – savotiškas stilius, kurio išskirtinumas – greiti ir staigūs judesiai.
Chen Zhaokui sūnus, Chen Fake anūkas Chen XiaoWang XIX – tos kartos atstovas. Kartu su ChenZhenley, Zhu Tiancaj, Wang Xian jis gyveno Chenjiagou kaime ir mokėsi Tao Lu iš 75 – ių formų pas antros eilės Chan XiaoWang dėdę Chen Zhaopi, vėliau pas Chen Zhaokui. Šie meistrai iki šių dienų skleidžia žinias ir populiarina Chen šeimos Taiji Quan.
Chen šeimos Taiji Quan šaknys vis dar ChenJiagou kaimelyje, kuriame šis menas buvo ir yra praktikuojamas įvairių meistrų iki šių dienų. Laikui bėgant, šiuolaikinis Taiji Quan Chen šeimos keitė savo stiliaus pavidalus, sukeldamas dar didesnį susidomėjimą ir populiarumą tiek Kinijoje, tiek ir visame pasaulyje. Nepaisant to, tradicinis Tao lu vis dar žavi savo estetika ir vidine tvarka, nieko nepalikdamas abejingu.
Tradicinius kompleksus Chenjiagou kaime ChenZhaopi ir ChenZhaokui linijos iki šių dienų perduoda Chen Xiaowang, Chen Xiaoxing, Chen Zhenlei ir kt. palikuonys ir meistrai.
„Nei vienas veiksmas nepereina į savo priešingybę, nepasiekęs savo ribos“
-Lao Dzi